ŠIAIP

    Ateina savaitgalis ir niekam neberūpi sudėtingos temos. Pasiūlysiu peno akims iš Danger! svetainės. Autorius surinko nuotraukas ir istorijas apie jo nuomone pačius pavojingiausius pasaulio kelius. Bet perspėju - neverta gilintis į tuos pasakojimus, kadangi, panašu, jog viskas gerokai dramatizuota, o kai kur (pavyzdžiui pasakojime apie Lenos “greitkelį”) netgi įmaišyta vaizdų ne iš tų vietų apie kurias pasakojama. Vietoj to, paprasčiausiai pažiūrėkit, kokių įdomių ir keistų vietų yra, atrodytų, skersai ir išilgai išvaikščiotoje mūsų Žemėje. Taigi, 4 skirtingos vietovės (mygtelėkit ant nuotraukos visai istorijai):
    Lenos “greitkelis” prie Jakutsko, Rusija:

(8 balsavo: 5 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...

    Net ir neturėdamas namų, gali jaukiai įsikurti, kaip Diego iš Paryžiaus…

Pastebėta Dark Roasted Blend.

(6 balsavo: 5 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...

    Naftos kainų ir jos deginimo produktų dusinama žmonija vis mėšlungiškai stengiasi rasti kokią nors panacėją savo priklausomybėms gydyti. Ir nesvarbu, kad sekasi sunkiai, kad vis nepavyksta pasiekti didesnio efektyvumo nei naudojant prieš velniai žino kada gautą Prometėjaus dovaną, kad naftos kompanijos užspaudusios savo gniaužtose laiko visus genialius išradimus, ir taip toliau ir pan. Vistiek atsiranda bandančių. Kalbu apie transportą. Vieni pila į baką daugiau ar mažiau ekologiškus degalus, kiti kryžmina vidaus degimo variklius su elektriniais (1, 2), kiti pereina prie išimtinai elektrinių auto. Yra ir daugiau įvairiausių variantų, kurių aš net nežinau bet esu tikras, kad jų yra. Apie vieną neseniai sužinojau.
    Prancūzų kompanija MDI, prieš 15 metų įkurta Formulės 1 inžinieriaus Guy Negre, šiuo metu labai intensyviai dirba prie “orinio” automobilio projekto. Trumpai veikimo principas - naujo tipo variklis šiame automobilyje veikia varomas suspausto oro. Pats suspausto oro panaudojimas nėra naujas - jis jau senokai taikomas tiek Formulės 1, tiek ir kai kuriose kitose judėjimo priemonėse vidaus degimo variklių užvedimui (pavyzdžiui, sunkiosios karinės ir pan. technikos “aparatuose”), jau nekalbant apie įvairiausius darbo įrankius (prisimenat padangų montavimą servise?). Šiuo metu egzistuojančiuose ir, panašu, puikiai veikiančiuose MDI prototipuose užtenka 2 - 3 minučių kompresoriumi užpildyti anglies pluošto balionus, ir toks mobilis pajėgus nuvažiuoti iki 200 km. Kam to neužtektų? O jei kam neužtektų, suplanuotas ir hibridas - nedidelis vidaus degimo varikliukas suks kompaktišką kompresorių, kuris automatiškai papildys senkančius balionus.
    Kadangi prieš patenkant į variklio cilindrus oras bus filtruojamas, tokį automobilį beveik galima būtų pavadinti “superekologišku”, nes iš jo išmetimo vamzdžių oras išeis švaresnis nei aplinkinis (bent jau miesto atveju). Amerikos rinkoje pasirodę automobiliukai turėtų kainuoti apie 15000 USD, ir tai tikrai nėra daug. Gamintojų ketinimai atrodo pakankamai rimti, tuo labiau, jog Indijos automobilių gamintojas Nr.1, Tata Group (ir visai nesvarbu kaip tai skamba lietuvio ausiai), už 20 mln. eurų nusipirko iš MDI licenciją technologijai.
    Pasižiūrėkite australų susuktą siužetą apie MDI. Beje, antroje pasakojimo pusėje pamatysite ir vieną australų išradėją, kurio “orinis” variklis atrodo dar efektyvesnis (atkreipkite dėmesį į jo svorį):

   Įdomu, kas pirmas? Indai ar amerikonai?
   Daugiau apie MDI ir jos kūrinį.

(6 balsavo: 5 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...

    Visai nesenai pažiūrėjau Francis Lawrence filmą “Aš esu legenda” (2007) ir iškart po to perskaičiau Richard Matheson knygą tuo pačiu pavadinimu, pagal kurią ir buvo statytas filmas. Perskaičius ir kilo klausimas kas gi yra ekranizacija?
Pasak virtualaus tarptautinių žodžių žodyno (jį rasite čia) ekranizacija - tai meninio kino filmo kūrimas pagal grožinės literatūros kūrinį. Taigi. Bet pradžiai pora nuorodų: oficiali filmo svetainė ir IMDB.com filmo puslapis. O čia galite rasti kada šį filmą rodo mūsų kino teatruose (jei dar rodo). Dabar galima grįžti prie ekranizacijos. Kuo gi ji man užkliuvo, kad net kilo noras apie tai parašyti?

    Perspėjimas - nematę filmo, bet planuojantys tai padaryti, geriau neskaitykite, nes čia bus atskleista nemažai filmo detalių.

    Štai Jums keli “riebūs” neatitikimai tarp knygos (originalo) ir filmo (ekranizacijos):

- virusas išnaikinęs didžiąją dalį žmonių buvo ne vaistas nuo vėžio;
- užsikrėtę buvo ne kažkokios beasmenės nuplikusios ir su spyruoklėmis kojose (šokinėjo kaip paspirtos) pabaisos, o patys paprasčiausi (na gal ir ne visai paprasčiausi) vampyrai;
- pagrindinis veikėjas buvo ne specialusis agentas su kariškio uniforma, o paprastas fabriko darbininkas;
- Nevilio (pagrindinis veikėjas) žmona ir dukra mirė kaip ir daugelis žmonių - nuo viruso, o žmona dar ir vampyre patapo;
- vampyrai apie Nevilio namą sukinėjosi nuo pat pradžios, kai jis liko atskirtas nuo visos likusios žmonijos, t.y. suprato esąs vienintelis išlikęs;
- šuo buvo ne vokiečių aviganis (!), o išbadėjęs ir nudriskęs gatvės “brisius”;
- tas pats šuo pas Nevilį pakliuvo jau užsikrėtęs ir greitai nustipo, o ne bandė gelbėti jį nuo piktų pabaisų;
- moteris atsiradusi Nevilio namuose buvo be vaiko ir ji buvo vampyrė (!);
- ir galiausiai pabaiga - ji apskritai neturi nieko bendro su knyga, visiškai nieko bendro!

    Tai čia tik stambiausi neatitikimai, o kur dar tokie kaip, kad Nevilis buvo baltaodis, o filme jis juodaodis, ar tai, kad nuo vienatvės jam “važiuodavo stogas” ir jis gėrė iki griūdavo be jausmų į lovą, o ne pedantiškai tvarkėsi kambariuose ar tai, kad vampyrės bandydavo suvilioti Nevilį demonstruodamos visas savo dar išlikusias moteriškas grožybes, norėdamos išviliotų jį į lauką… Štai ir kyla klausimas, kokia gi čia ekranizacija, jei ji nuo originalo praktiškai skiriasi kaip diena ir naktis? Aš tokį dalyką pavadinčiau kelių knygos idėjų ar tiesiog epizodų panaudojimu visai kitokiam kūriniui. Tai kvepia idėjų vagyste, tačiau manau, kad ne veltui prie filmo kūrėjų nurodomas ir knygos autorius Matheson, matyt, Holivudas jam sumokėjo už tokį “skolinimąsi”. Knyga man paliko kur kas gilesnį įspūdį - tai įtrauklus, originalus, gerai atskleistais charakteriais kūrinys. O filmas? Aš jį pabandysiu įvertinti penkiabalėje sistemoje, kur vertinimai būtų tokie: 1 - šlamštas, žiūrėti tokį filmą tik laiko švaistymas; 2 - niekalas, galima laiką ir geriau praleisti; 3 - šiaip sau, galima ir pažiūrėti, jei nelabai yra iš ko rinktis; 4 - geras filmas, laikas sugaištas ne veltui ir 5 - šedevras, tokį filmą pamatyti būtina.
    Šį filmą įvertinčiau tik 2 iš 5. Už ką? Už tai, kad nesugebėjo išnaudoti puikios knygos idėjos, už tai, kad pagrindinis herojus “klišinis” ir perdėm holivudiškai herojiškas, už tai, kad pabaiga yra “happy endas”, už tai, kad pabaisos “klišinės” kaip ir pagrindinis herojus, už tai, kad filme veiksmas rutuliojasi nelogiškai, skirtingai nei knygoje. Vienu žodžiu, man knyga patiko, o štai jos ekranizacija - ne. Tai tiek šiam kartui apie kiną…

Gal nebe reikalo Holivude scenaristams mažai moka… Eitų jie geriau vaizduotės lavint, o ne streikuot

(15 balsavo: 3.93 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...

    Gamtinių dujų ištekliai Žemėje siekia apie 130 milijardų tonų. Šio kiekio užtektų 300 metų energetiškai aprūpinti (šildyti, vėsinti, apšviesti ir pan.) visos JAV namų ūkius. Neatrodo, kad būtų labai daug, atsižvelgiant į tai, kad pasaulis - ne vien JAV, o dujų ištekliai - ne visi lengvai prieinami. Dujų kainų pokyčiai taip pat mums žinomi ir žvelgiant į ateitį nieko gero nežada. Bet galima pasvajoti…
    Cassini-Huygens zondas (esu šiek tiek rašęs apie jį - 1, 2, 3) savo radarais neseniai “apžiūrėjo” apie 20 proc. Saturno palydovo Titano paviršiaus. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad skystų angliavandenilių jo paviršiuje yra šimtus kartų daugiau nei visų naftos ir dujų atsargų Žemėje. Temperatūra palydovo paviršiuje siekia apie -179º C, todėl didžioji dalis šių organinių junginių yra skystame pavidale. Pastebėti ištisi metano ir etano ežerai, kurių gylis greičiausiai viršija 10 metrų. Dalis metano ir kitų junginių taip pat gali glūdėti ir giliau po Titano paviršiumi. Jau nuo 1980 m. mokslininkai ginčijosi ar palydove gali būti skysčių, ir kokiu būdu metanas patenka į Titano atmosferą. Panašu, kad zondo užfiksuoti duomenys užbaigs kai kurias diskusijas.

(11 balsavo: 4.82 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...