ŠIAIP

    Neslepiu simpatijų National Geographic žurnalui. Greičiausiai tai jau pastebėjote ŠIAIP’o žinutėse. Kadangi mano darbas ir gyvenimas šiek tiek susiję su žuvimis, tuo labiau man prie širdies ir nauja žurnalo finansuojama akcija - “Megažuvų” projektas, kurio tikslas - išsaugoti didžiausias gėlavandenes pasaulio žuvis. Projekto koordinatorius Zeb Hogan iš Nevados universiteto pats tyrinėjo Mekongo ekosistemą ir puikiai supranta kas tos “megažuvys” - iš Geographic’e pateikiamų pavyzdžių net trys gyvena Mekonge. Pastaroji upė, su daugiau nei 1200 rūšių žuvų, yra vienas iš ryškiausių gausios bioįvairovės pavyzdžių, bent jau kol kas.
    Grįžtant prie projekto esmės - tyrinėtojai stengsis ištirti ir pasiūlyti apsaugos priemones populiacijoms tokių žuvų rūšių, kurios užauga ilgesnės nei 2m ir sunkesnės nei 90kg. Per ateinančius trejetą metų Hoganas planuoja ištirti 14 ežerų ir upių sistemų šešiuose žemynuose.
    Su pasididžiavimu galime pasakyti, kad mes irgi turime vieną “megažuvį”. Jei dar neatspėjote - pažiūrėkite National Geographic foto galeriją, su dešimčia kandidatų, tarp kurių pastebėsite ir mūsiškę.
    O čia matote gigantiškąją gėlavandenę dygliauodegę rają, irgi iš Mekongo baseino, kurios maksimalus svoris gali siekti net 600kg!

(9 balsavo: 4.89 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...

    Egzistuoja du pagrindiniai skysčių tekėjimo būdai - laminarinis ir turbulentinis. Paprastai tariant, pirmajam būdingas skirtingų skysčio sluoksnių judėjimas jiems tarpusavyje nesimaišant. Turbulentinio skysčio masių judėjimo atveju visi sluoksniai susimaišo. Pastarasis labiau įprastas, nes dažniausiai tiesiog yra geriau pastebimas. O kaip atrodo laminarinis, galite pažiūrėti čia, filmuke, kuris vadinasi “Klampumas”:

(7 balsavo: 4.29 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...

    Ką tik apžiūrėjau garsųjį Egipto sfinksą, dabar stoviu šalia faraono piramidės, o priešais raitas ant kupranugario arabas. Po Egipto trauksiu į Samarkandą, draugai ten buvo pernai, noriu ir pats pažiūrėti kaip ten viskas atrodo. Ir dar per pietų pertrauką aplankysiu Didžiąją Kinijos sieną ir Los Andželą.
    Skamba mažumėlę keistokai? Taip, tačiau šiais “internetiniais” laikas galima pakeliauti ir sėdint priešais kompiuterio monitoriaus ekraną. Apsilankę šiame puslapyje galite pasigrožėti į UNESCO saugomų vietų sąrašą įtrauktų vietovių 3D panoraminėmis nuotraukomis.
    Bet kažko trūksta iki “tikros” kelionės … Gal priplėkusio senovinio rūsio kvapo, vėjo blaškančio smėlį piramidės papėdėje, kiekvieno savo kalba kažką šnekančio turisto, gatvės šurmulio… trūksta…

(17 balsavo: 4.76 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...

    Niekas neabejoja, kad čekai gamina puikų alų ir nemažai jo išgeria. Tačiau, kad jame dar ir maudosi…. pardon, alų gi gerti reikia… Taigi, kodėl gi užvedžiau šią temą? Ogi todėl, kad šeimyninė alaus gamykla “Chodovar” pradėjo gaminti alų pavadintą “Maudynėms”. Alus yra 10 laipsnių stiprumo ir tikrai skirtas maudynėms! Jis pilstomas į 1,5 litro butelius ir kainuoja 75 kronas (mažiau nei 4 eurai). Mieste, kur įsikūrusi alaus darykla, egzistuoja net alaus sveikatingumo kompleksas. Buvusiuose alaus daryklos rūsiuose yra įrengtos septynios didžiulės vonios, kuriose teliūškuoja alus. Be paprasto pasipliuškenimo lankytojams siūlomas alaus masažas, alaus kosmetinės procedūros ir kitokie su alumi, bet ne su jo tiesiogine paskirtimi, susiję dalykai. Alaus vonios atpalaiduoja raumenis, sušildo sąnarius, teigiamai veikia odą ir plaukus. Štai taip!

Gal ir lietuviškas alus tiktų mano voniai?

Pastebėta The Czech Walker.

(10 balsavo: 3.6 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...

    Manau, kad ten, kur buvo rastas šis grybas, norėtų pagrybauti ne vienas lietuvis, ypač, jei jis dar ir dzūkas. Žemiau nuotraukoje galite išvysti grybą sveriantį 20 kilogramų! Ir tai ne pats didžiausios šios rūšies rastas atstovas. Gineso rekordų knygoje įrašytas grybas svėręs 28 kg. Jis buvo aptiktas netoli amerikiečių miestelio Kanzas-Sičio Misurio valstijoje 2005 metais. Žemiau matomas egzempliorius kuklesnis, jo aukštis siekia 70 cm ir jis buvo rastas pietinėje Meksikoje, netoli sienos su Gvatemala.
Macrocybe titans, toks šio grybo lotyniškas pavadinimas, aptinkamas Floridoje, Kalifornijoje, Kosta Rikoje ir Karibų jūros baseino šalyse. Jo kepurė neretai užauga iki metro skersmens. Tik visa bėda, kad jis nelabai valgomas…

Bet argi nesinorėtų tokį įsidėti į savo grybautojo krepšelį?

Pastebėta Vokrug Sveta.

(9 balsavo: 5 iš 5)
Pasirink žvaigždutę ir tu!

 Loading ...